Velykų antroji diena 2024, 2026 metais

Antroji Šv. Velykų diena

Didžiausia Velykų šventenybė - dažyti kiaušiniai. Kaip pumpurai ir grūdai jie patys vaizdžiausi gyvybinių pradų telkiniai, gyvybės pradžios branduoliai. Ant stalo buvo sta­toma eglės šaka arba eglutė, kurios šakose įtaisydavo 9-12 ar daugiau lizdų su kiaušiniais, skirtais dovanoms. Eglutę papuošdavo iš tešlos keptais paukščiukais, išsprogdinto beržo šakelėmis, spalvotais popierėliais.

Velykų stalą gausiai nukraudavo valgiais. Ant jo turėjo puikuotis: margučiai, kiaulės galva arba paršelis pagražintas žalumynais, sūris, sviestas, žvėriena ir net keptas ėriukas! Vaišintis pradėdavo nuo kiaušinių. Jais susidauždavo vieni su kitais arba vieną nulupę padalindavo kiekvienam linkė­dami sėkmės ir sveikatos. Vakarais prie namų pasirodydavo lalaulininkai - kaimo vyrai su muzika ir dainomis sveiki­nantys namų šeimininkus bei jų dukras, linkėdami laimės ir sėkmės. Už sveikinimus jie gaudavo margučių, pyragų, mėsos, buvo vaišinami alumi.

Velykų išvakarėse kiekvienas vyras ar mergina guldami pasideda po pagalve beržo šakelę. Rytą su ta šakele žadina miegančius. Kai mušamasis pažada duoti velykinį kiaušinį, plakėjas jį nustoja mušęs ir eina žadinti kitų.

Antrąją Velykų dieną keliaudavo į svečius tikėdami, kad dėl to gerai linai augs.