Šv. Kalėdos 2024, 2025 metais

Šv. Kalėdos

Pirmoji Kalėdų diena. Kalėdos - kūdikėlio Jėzaus gimimo šventė. Nuo šios dienos nors po kelias minutes pradės ilgėti, dažniau pro debesis nusišypsos saulutė.

Kalėdoms ruošiamasi iš anksto, kaimuose skerdžia­mos kiaulės, pešamos žąsys, kepami pyragai. Šventės tęsiasi iki Trijų karalių, darbus dirbti galima tik pačius būtiniausius, kitus darbus reikia atidėti vėlesniems laikams.

Kalėdų rytą pagal senovinius papročius keltis reikia kuo anksčiau, nes pramiegojus visi metai nesėkmingi bus.

Anksčiau dažnas visai nesiguldavo, skubėdavo į bažnyčią pasimelsti ir pašventinti šventinių valgių.

Kūdikėliui Jėzui pagerbti kunigai laiko šv. Mišias tris kartus: naktį, rytą ir dieną.

Pirma Kalėdų diena švenčiama namie su artimaisiais, Į svečius vaikščioti nevalia.

Kalėdų laikotarpis trunka iki Trijų karalių. Visi vakarai tame laikotarpyje vadinami šventvakariais. Tai gera proga pasisvečiuoti, pasivaišinti, pasilinksminti, nes nereikia dirbti sunkių darbų - per daug šventa.

Gruodžio 25-26 d. švenčiama viena iš linksmiausių ir šviesiausių metuose švenčių - Kalėdos. Tomis dienomis daugelyje pasaulio tautų žmonės mini Jėzaus Kristaus gimimą. Pačiais seniausiais laikais Kalėdos buvo švenčia­mos kaip Saulės sugrįžimo šventė. Tą dieną švęsdavo ir Naujuosius metus.

Kalėdos švenčiamos dvi dienas. Seniau švęsdavo ilgiau - 3 ir daugiau dienų. Įprasta Kalėdų vaišes ruošti iš vakaro, kartu su Kūčių vaišėmis, nes manoma, kad per Kalėdas negalima jokių darbų daryti.

Naktį, po Kūčių vakarienės, nuo seno buvo įprasta bu­dėti prie gimusio Kristaus prakartėlės, o iš ryto skubama į Bernelių mišias. Pirmoji Kalėdų diena švenčiama ramiai, namuose. Grįžus iš bažnyčios sėdama prie stalo, sočiai pus­ryčiaujama. Kaime seniau anksti rytą nuo stalo nuimdavo nuo Kūčių stalo šieną, išnešdavo gyvuliams, jeigu iš šieno pribirdavo daug sėklelių, tai reikšdavo, kad ateinančių metų derlius bus labai geras. Pirmąją Kalėdų dieną būtina daug ir sočiai valgyti. Sotus pavalgymas - gero derliaus ir šeimos sveikatos ateinančiais metais sąlyga.

Lietuviškas žodis „Kalėdos" gali būti kilęs iš baltarusių žodžio „koljada" ar latgalių žodžio „ka- lada", kuris reiškia „plotkelė, išmalda". Plotkelė lietuviškai vadinama kalėdaičiu.

Tikrąją žodžio „Kalėdos" prasmę geriau at­spindi angliškas žodis „Christmas", kuris seno­joje anglų kalboje reiškė „Cristesmaesse," arba „Christ's mass", t. y. „Kristaus mišios", arba „Kristaus šventimas".

Trumpesnis angliškas pavadinimas „Xmas" kildinamas iš graikų abėcėlės, kurioje X yra pir­moji Kristaus vardo raidė „Xristos", dėl to yra „X mass", taip pat reiškiantis „Kristaus mišios". „Kristus" graikų kalboje reiškia „Pateptasis, pa­skirtas Dievo specialiai misijai". Kristus kitaip dar vadinamas Mesiju nuo hebrajų (senovės žydų) žodžio „Messiah".

Prancūzų, italų, portugalų, brazilų „Kalėdos" (Noel, Natale, Natai) siejamos su lotynišku žodžiu „Dies Natalis", reiškiančiu „Gimimo diena", arba „les bonnes nouvelles" — „geros naujienos".