Naujieji metai 2024, 2026 metais

Naujieji metai

Naujieji Metai - sausio 1 dieną vykstanti šventė, skirta paminėti metų virsmą. Tai sąlyginė kalendorinių metų pradžia.

Naujųjų metų datą sausio 1-ąją nustatė Romos imperato­rius Julijus Cezaris 46 metais pr. m. e. 1582 m., po popiežiaus Grigaliaus XIII padarytos kalendoriaus reformos Naujieji metai sausio 1 d. pradėti švęsti visuose katalikų kraštuose. Julijaus ir Grigaliaus kalendoriai skiriasi 13 dienų.

Sausio 1-oji, kaip Naujųjų metų diena, Lietuvoje pradėta švęsti pagal krikščioniškojo vakarų pasaulio tradicijas ne anksčiau kaip XIX a.

Naujieji metai skirtingose kultūrose švenčia­mi skirtingu laikotarpiu: vienur sutapatinami su žiemos saulėgrįža, kitur su pavasario lygiadieniu, derliaus šventėmis.

Naujųjų metų išvakarėse žmonės neidavo gul­ti, kad sulauktų kitų metų atėjimo. Pramiegojus tokį svarbų momentą, visus metus nesiseks: bus apsnūdę, tinginiai. Nuo seno Naujųjų metų šventė lietuviams buvo sveikinimų ir linkėjimų diena. Žmonės tikėjo, kad linkėjimai, ištarti metų pra­džioje, turi magiškos galios ir išsipildo.

Valstybės vėliavos diena

1919 m. sausio 1 d. Gedimino pilies bokšte Lietuvos tris­palvę, kaip laisvos valstybės ženklą, iškėlė savanorių būrys. Iškelta vėliava buvo pagerbta garbės šūviais, po to vyrai su­giedojo Lietuvos himną.

Antrą kartą Lietuvos trispalvė suplevėsavo 1920 m. rug­pjūčio 26 d., kai į Vilnių sugrįžo Lietuvos kariuomenė. Tačiau, tų pačių metų spalio 9 d. Vilnių užgrobė „želigovskininkai" ir lietuviška trispalvė vėl buvo nuplėšta.

Trečią kartą Lietuvos trispalvė Gedimino pilies bokšte iškelta tik 1988 m. spalio 7 d. ir nuo to laiko tebeplevėsuoja iki šiol. Kasmet sausio 1 dieną, minint Lietuvos vėliavos dieną, Vilniuje ant Gedimino kalno rengiama iškilminga vėliavos pakėlimo ceremonija.