Velykos 2019, 2020 metais

Žemiau esančiame sąraše ir kalendoriaus mėnesiuose galite matyti kada vyksta Velykos 2019 m. ir Velykos 2020 m. Patogiai planuokite atostogas, savaitgalius ir laisvas nuo darbo dienas.

Balandis 2019
Pr
An
Tr
Ke
Pe
Še
Se
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
23
24
25
26
27
28
29
30
  • 04-21 Velykos
  • 04-22 Velykų antroji diena
Balandis 2020
Pr
An
Tr
Ke
Pe
Še
Se
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
  • 04-12 Velykos
  • 04-13 Velykų antroji diena

 

ŠV. VELYKOS

Tai svarbiausioji krikščioniškojo pasaulio šventė, Jėzaus Kristaus prisikėlimo iš mirties minėjimas.

Velykos yra kilnojama šventė, visada švenčiama pirmąjį mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio (taip visos Bažnyčios susitarė Nikėjos susirinkime 325 m. Žydų kalendoriuje tuomet švenčiama Pascha). Taigi, Velykos yra išlaikiusios tradicinį ryšį su archajiškuoju mėnulio kalendoriumi.

Tradiciniuose mūsų tautos papročiuose labai reikšmin­gomis laikytos ne tik Didžiosios savaitės dienos, bet dar 3-4 dienos po jos. Galbūt tai senosios devyniadienės savaitės, sudarytos pagal Mėnulį, atminimas.

Pirmosios Velykų dienos vakare kaimo vaikinai su­sirinkdavo į būrį lalauninkų - lankydavo kaimynus su gerais linkėjimais, palydimais dainomis ir muzika. O ypač gražias dainas lalauninkai išgiedodavo prie tų namų, kur gyvena mergaitės.

Antrąją Velykų dieną jau mažiukai vaikai eidavo kiau­šiniauti. Dar tą pačią dieną prosenovišku papročiu, namų šeimininkui plaunamos rankos, o šeimynykščius buvo galima aptaškyti vandeniu, jaunimo džiaugsmui - sūpuoklės.

Per Velykas visoje Lietuvoje ritinėjami margučiai. Tai senas, plačiai paplitęs paprotys. Po pusryčių kaimo vaikai ir jaunimas renkasi kur nors gatvės gale, patogioje vietoje pasidaro aikštelę kiaušiniams ritinėti. Pastatomas tam tikras lovelis ir visi iš eilės tuo loveliu rita margučius. Reikia taikyti taip, kad savo margučiu užgautum svetimą - tada išloši.

Kitas įdomus Velykų žaidimas - margučių muši­mas. Margučius muša ne tik vaikai, bet ir suaugu­sieji. Kai kas griebiasi apgavystės: kiaušinio vidun prileidžia cukraus, dervos ar ko kita, kad kiaušinis būtų stiprus ir niekas jo nesumuštų.

Velykų išvakarėse kiekvienas vyras ar mergina guldami pasideda po pagalve beržo šakelę. Rytą su ta šakele žadina miegančius. Kai mušamasis pažada duoti velykinį kiaušinį, plakėjas jį nustoja mušęs ir eina žadinti kitų.

Velykų sūpuoklės - tai viena maloniausių pa­silinksminimo priemonių. Velykų proga jas įreng­davo po keletą kiekviename kaime ar viensėdyje.

KĄ TAU ŽADA GAUTO MARGUČIO SPALVA? 

Mažutis ąsotėlis - skani tyrelė. Kas? Žinoma, kiau­šinis. 0 kai kiaušinis spalvotas, rodos, dar gardesnių tampa.

Velykos ir margučiai taip glaudžiai susiję, jog negali nė pagalvoti apie vieną, neatsiminus kito. Velykos be margu­čių - tai neįmanomas dalykas mūsų papročiuose, nors jie šiandien gana pakitę.

Velykų margutis yra gyvybės, vaisingumo, derlingumo, gamtos atgimimo simbolis. Tačiau kiekviena spalva turi atskirą reikšmę. Taigi, patyrinėk, ką reiškia gauto margučio spalva ir ką ji tau šiemet žada. Štai kokia yra Velykinių kiaušinių spalvų simbolika:

ŽALIA simbolizuoja pavasario atgimimą, javų želmenis, augmenijos prabudimą. Tai gerumo ir naivumo spalva.

GELTONA spalva - šviesos ir saulės sustiprėjimą, dienos ilgėjimą.Tai saulės ir pinigų spalva, tačiau kartu ir godumo.

RUDA spalva - prinokusius javus, derlingumą.

RAUDONA spalva - vaisingumą, gyvybės ir gyvenimo džiaugsmą, sėkmę visuose darbuose. Raudonu kiaušiniu linkima būti stipriam, aktyviam, visus nugalėti.

MĖLYNA spalva - dangų, kosminio pasaulio vienovę. Toks margutis reiškia ramybę, kantrybę ir protą.

JUODA spalva - žemės simbolis.

O štai čia keli laiko patikrinti liaudies patarimai, kaip ruošti kiaušinius:

  • Verdant kiaušiniai neskilinės, jeigu įbersite šaukštą druskos. Suskilus lukštui, įpilkite 1-2 šaukštus acto, kad neišbėgtų baltymas.
  • Norint kiaušinius išvirti minkštai, dėkite į karštą vandenį ir virkite 3 min., kietai - virkite 8-10 min.
  • Išvirtus kiaušinius iš karto dėkite į šaltą vandenį - lengviau nulupsite.
  • Ar kiaušinis virtas, sužinosite jį pasukusios ant stalo. Virtas kiaulinis suksis, o žalias sukasi 1-2 kartus.

Namai per Velykas puošiami sužaliavusiomis medžių ir krūmų šakomis bei pirmosiomis pava­sario gėlėmis, valgiai gausiai apkaišomi žalumy­nais. Tai reiškia pabudimą, prisikėlimą - ne tik Kristaus, bet ir gamtos.

Antrąją Velykų dieną vaikai eidavo kiaušiniauti. Anksčiau būdavo apsiribojama margučių dovano­jimu, dabar dauguma prie jų prideda ir didesnes dovanėles - saldumynų, žaislų ar pinigų. Dauge­lyje šalių (plinta ir Lietuvoje) tikrus kiaušinius yra pakeitę šokoladiniai. Pirmiausia aplankomi krikštatėviai (arba ateina patys),vėliau einama pas gimines, kaimynus. Kiaušiniautojai gali būti ne tik vaikai, bet ir suaugusieji. Kiekvieną užėjusį būtina apdovanoti kiaušiniu, galima pavaišinti.

Nedarbo dienos 2018 m.